Dabartinis vietos laikas: Manila

Dienos šviesa per metus: Manila

Ar žinojote?

1844 m. gruodžio 31 d. Filipinuose neįvyko

Jeepneys sudaro apie 2 % Manilos metropoliteno registruotų transporto priemonių. Pasak miesto eismo tarnybos, jos sudaro 2,3 % kasdienio eismo, o asmeninių automobilių – 43,75 %.

Jie atlieka maždaug 40 % visų motorizuotų kelionių Filipinuose – maždaug 40 mln. žmonių per dieną.

Vien Manilos metropoliteno tyrime atliktas tyrimas parodė, kad kasdien džipais važiuoja beveik 9 milijonai žmonių. JICA tyrimas parodė, kad džipai sudarė 39 % viso viešojo transporto sostinės regione arba 6,8 mln. kelionių. Bazinė bilieto kaina yra apie penkiolika JAV centų.

Filipinuose yra apytiksliai 200 000 džipų, o Manilos metropolitene jų yra nuo 42 000 iki 55 000, priklausomai nuo to, ar skaičiuojate registruotas franšizes, ar visas eksploatuojamas transporto priemones. Kiekvienas gabena apie dvidešimt keleivių.

Su aritmetika verta sėdėti. Du procentai transporto priemonių. Du procentai eismo. Keturiasdešimt procentų kelionių.

Priežastis ta, kad dauguma žmonių neturi alternatyvos: tik apie 12 % Metro Manilos gyventojų turi asmeninį automobilį. Apskaičiuota, kad spūstys sostinėje šaliai kainuos apie 67 mln. USD per dieną – daugiau nei 24 mlrd. USD per metus, apie 7 proc. tuometinio BVP, o dėl to kaltinamos transporto priemonės dažniausiai nekelia žmonių.

Laikrodis: Maniloje anksčiau buvo koreguojama sistema, o ne realybė.

1844 m. gruodžio 31 d. Filipinuose niekas negimė. Niekas nemirė, niekas nesusituokė, niekas nebuvo užfiksuota ir saulė nepakyla. Data buvo išbraukta iš kalendoriaus dekretu.

Priežastis yra Magelanas. Plaukdamas į vakarus aplink pasaulį, jo ekspedicija praleisdavo kelias minutes per dieną – keliaujant su saule kiekviena diena baigdavosi šiek tiek vėliau nei žmonėms, kuriuos jie paliko Europoje. Kai jie pasiekė Filipinus, jų kalendorius viena diena atsiliko nuo datas iš vakarų skaičiavusių azijiečių kalendoriaus, ir niekas jo nepataisė.

Kadangi kolonija buvo administruojama per Ramųjį vandenyną iš Ispanijos Amerikos, ji tiesiog išlaikė tą vakarų pusrutulio datą. Taigi 323 metus Filipinai viena diena atsiliko nuo savo kaimynų. Maniloje buvo sekmadienis, o Batavijoje – šiuolaikinėje Džakartoje – pirmadienis buvo už kelių dienų.

Klaida buvo žinoma šimtmečius. Niekas nespėjo to sutvarkyti.

Tada 1821 m. Meksika tapo nepriklausoma, Manilos ir Akapulko prekyba žlugo, o prekyba su Kinija ir likusia Azijos dalimi tapo svarbiu dalyku. Atostogos su savo prekybos partneriais nustojo būti ekscentriškumu ir tapo problema.

1844 m. rugpjūčio 16 d. generalgubernatorius Narciso Clavería y Zaldúa, sutikus Manilos arkivyskupui, nusprendė, kad 1844 m. gruodžio 31 d., antradienis, bus išbrauktas. 1844 m. gruodžio 30 d., pirmadienio, sekė 1845 m. sausio 1 d., trečiadienis.

Verta pastebėti, kuo jis skiriasi nuo Romos.

Kai popiežius Grigalius 1582 m. panaikino dešimt dienų, jis taisė susikaupusią nukrypimą, o reforma buvo kruopščiai sukurta taip, kad darbo dienų ciklas liktų nepaliestas – ketvirtadienį vis tiek sekė penktadienis. Niekas neprarado sekmadienio.

Manila darė visai ką kita. Tai nebuvo nuokrypio ištaisymas; jis žengė per Tarptautinę datos liniją. Taigi Filipinai praleido datą ir savaitės dieną: tą savaitę nebuvo antradienio.

Pati datos linija niekada nebuvo nustatyta tarptautiniu susitarimu; net 1884 m. Tarptautinė meridiano konferencija jos neapibrėžė. Iki to laiko Manila keturiasdešimt metų buvo teisingoje jos pusėje, pateko ten pirma, viena ir nieko neprašant.