Hong Kong

Ar žinojote?

Honkongo viešasis laikrodis prasidėjo kaip bausmė

Honkonge yra daugiau dangoraižių nei bet kuriame kitame Žemės mieste, ir jis nėra arti.

Mieste yra daugiau nei 9000 aukštybinių pastatų. Daugiau nei 1000 iš jų yra aukščiau 100 metrų. Pagal standartinį apibrėžimą, kurį naudoja Aukštųjų pastatų ir miesto buveinių taryba – 150 metrų ir daugiau – Honkonge yra kažkur tarp 569 ir 669, priklausomai nuo skaičiaus ir ribinės datos. Ginesas, naudodamas 2025 m. sausio mėn. CTBUH duomenis, pateikia 669.

Niujorke, kuris turėjo šį titulą nuo dangoraižio išradimo iki 2000-ųjų pradžios, yra apie 320. Čikagoje, kur buvo pastatyta pirmoji, yra 137.

Virš 200 metrų Honkonge yra 102 pastatų. Virš 300 metrų, šeši. Virš 400 metrų, du. Aukščiausias yra Tarptautinis prekybos centras – 484 metrai ir 118 aukštų.

Priežastis yra geografija, o ne ambicijos. Honkongas yra įspraustas tarp kalnų ir jūros su labai mažai statybų žemės, todėl vienintelė galima kryptis buvo aukštyn.

Laikrodis: ir jį pradėjęs pastatas buvo pastatyti žinomu vardu.

Pirmasis Honkongo statinys, viršijantis 150 metrų, buvo Jardine House, baigtas 1973 m. – pastatytas Jardine Matheson.

Tai tie patys prekybos namai, kurie maždaug nuo 1860 m. kiekvieną dieną vidurdienį šaudė iš karinio jūrų laivyno ginklo virš Causeway Bay. Istorija tokia, kad vyresnysis Karališkojo karinio jūrų laivyno karininkas prieštaravo, kad kompanija šaudė sveikinimus savo taipanui, o kaip papeikimą Jardine'ui Mathesonui buvo liepta kasdien iššauti iš ginklo amžinai, kaip viešą laiko signalą kolonijai.

Jie vis dar tai daro, praėjus 165 metams, keturiasdešimt penkias sekundes vienu metu.

Taigi ta pati įmonė, kuri buvo nubausta už tai, kad Honkongui pasakė, kiek laiko jis buvo pastatytas, taip pat pastatė bokštą, kuris nurodė, kuriuo keliu augti. Ginklas šaudo vidurdienį, Honkonge likus maždaug dvidešimt trims minutėms iki saulės iš tikrųjų.

Kasdien vidurdienį Causeway Bay pakrantėje uniformuotas sargybinis, samdomas prekybos namuose Jardine Matheson, žygiuoja į nedidelį aptvarą, aštuonis kartus paskambina laivo varpu, pažymėdamas priešpiečio budėjimo pabaigą, iššauna karinio jūrų laivyno ginklą virš taifūno pastogės, vėl skambina varpu ir žygiuoja.

Tai vyksta jau daugiau nei šimtą šešiasdešimt metų ir, pasak Honkongo pasakojamos istorijos, tai prasidėjo kaip priekaištas.

Jardine Matheson nusipirko žemę 1841 m. - pirmasis sklypas, parduotas viešame aukcione kolonijiniame Honkonge. Kompanija savo krantinėje laikė ginklą ir pagal paprotį iššaudavo sveikinimus, kai tik atvykdavo arba išvykdavo taipanas, firmos vadovas.

Maždaug 1860 m. vyresnysis Karališkojo laivyno karininkas, neseniai atvykęs į Honkongą, tai išgirdo ir nebuvo linksmas. Ginklų sveikinimai buvo gubernatoriaus ir vyresniųjų karininkų, o ne prekybos įmonės viršininko prerogatyva. Už bausmę Jardine Matheson buvo įsakyta iššauti iš ginklo kasdien vidurdienį, visam laikui, kaip viešą laiko signalą kolonijai.

Jie vis dar tai daro.

Tradicija nutrūko tik Japonijos okupacijos metais, kai dingo originalus ginklas. 1960-aisiais jis buvo pakeistas mažesniu modeliu, kai kaimynai skundėsi dėl triukšmo. Jis paleidžiamas vidurnaktį ir Naujųjų metų išvakarėse, o nuo 1989 m. rėmėjai gali sumokėti už jo paleidimą, o pajamos bus skirtos labdarai.

Laikrodis: tai daugiau nei anekdotas yra tai, kam ginklas buvo skirtas *.

Honkongas buvo uosto ekonomika, o uosto ekonomikai reikia viešo laiko. Viso pasaulio uostai tai išsprendė vizualiai: laiko rutuliai nukrito tam tikrą valandą, kad laivai galėtų nustatyti savo chronometrus – tai padarė Grinvičas, taip pat rutulys, kuris galiausiai tapo Niujorko Naujųjų metų išvakarių reginiu. Honkongas taip pat turėjo vaizdinių signalų. Tačiau ginklas turi vieną pranašumą prieš kamuolį: nereikia į jį žiūrėti.

Taigi Honkongas gavo garsinį laiko signalą, girdimą mylių atstumu per vandenį, kurį paleido privati kompanija pagal karinio jūrų laivyno nurodymą, kaip paslaugą visai kolonijai, kurios niekas neprašė ir nuo to laiko niekas neatšaukė.

Honkongas yra 114° rytų platumos ir eina pagal UTC+8, zoną, pastatytą 120-ajam dienovidiniam. Tai reiškia, kad ginklas, nurodęs miestui, kas buvo vidurdienis, visada šaudavo maždaug dvidešimt tris minutes, kol saulė iš tikrųjų teka virš galvos – ir nuo to laiko kiekvieną dieną visiškai, viešai, patikimai klysta.

Metinė dienos šviesa