Ar žinojote?
Penkiasdešimt metų Bombėjaus aikštėje du laikrodžiai buvo atsukti vienas į kitą, 38 minučių skirtumas
Iki 1955 Bombėjus laikėsi savo laiko. Bombėjaus laikas atsiliko 38 minutėmis ir 50 sekundžių nuo Indijos standartinio laiko, o jūsų naudojamas laikrodis pasakė apie tai, kas jūs esate.
Kova prasidėjo anksti. Pirmasis bandymas įvesti miestui vieną laiką žlugo 1870 m. 1881 m. gubernatorius seras Jamesas Fergussonas įsakė visoms vyriausybės įstaigoms eiti geležinkelių laiką ir pakvietė visuomenę sekti paskui ją. Miestas nebuvo sužavėtas – pasklido gandas, kad gubernatoriaus staigus entuziazmas standartizuoti buvo gana susijęs su tuo, kad jis du kartus praleido traukinius. Vyriausybė buvo priversta atkurti vietos laiką 1883 m.
Tais pačiais metais Bombėjaus universiteto senatas praleido posėdį ginčydamasis dėl to, kiek laiko turėtų išlaikyti naujasis universiteto 280 pėdų laikrodžio bokštas. Vienas narys argumentavo tik tuo, kad laikrodis ir bokštas priklausė Bombėjaus, todėl jie turėtų laikytis Bombėjaus laiko.
Tada 1905–1906 m. vicekaralius lordas Curzonas nacionaliniu mastu įvedė Indijos standartinį laiką. Tai buvo tas pats Curzonas, kuris ką tik padalino Bengaliją, o Bombėjuje laikrodžio atsisakymas tapo būdu jo atsisakyti. Viešieji laikrodžių bokštai buvo užmėtyti akmenimis. Nukentėjo biuro darbuotojai ir gamyklos darbuotojai. Buvo pasirašyta peticija prieš IST, nes ji prieštarauja šiuolaikinio mokslo principams.
Jacob Sassoon malūne susirinko daugiau nei 2000 darbininkų ir sugriovė laikininko kabinetą, nes naujas laikas reiškė darbo pradžią prieš aušrą. Malūnas davė žemės ir leido jiems startuoti 6 val. Bombėjaus laiku – 6:39 val. standartiniu laiku, ty saulėtekio metu.
Laikrodis: ir tada miestas penkiasdešimt metų tiesiog veikė abu.
Laikraščiai spausdino kasdienį sužadėtuvių sąrašą su "BT" arba "ST" prie kiekvieno įrašo, kad žinotumėte, kuriam laikui ir kokiai politikai priklausė įvykis. Viktorijos terminalą vainikuojantis laikrodis rodė standartinį laiką. Tiesiai per aikštę savivaldybės korporacijos laikrodžiai rodė Bombėjaus laiką. Jiedu stovėjo vienas priešais kitą, trisdešimt aštuonių minučių skirtumu, pusę amžiaus.
„Madras Time“ buvo palaipsniui nutrauktas. Kalkutos laikas tęsėsi iki 1948 m. Bombėjus išsilaikė iki 1955 m. ir net vėliau Parsi ugnies šventyklos jį naudojo ritualams, o Mumbaikariečiai ir toliau sakydavo, kad „bėga pagal Bombėjaus laiką“, kai atvykdavo vėlai.
Šaltiniai ir nuorodos
- bombaywiki (CAMP), *Bombėjaus laikas* (lygiai 38 minutės ir 50 sekundžių; Viktorijos terminalo ir Rotušės laikrodžiai atsukti vienas į kitą)
- Atlas Obscura, *Ilga „Bombėjaus laiko“ istorija ir pasipriešinimas kolonijinei valdžiai* (1870 ir 1881 m. bandymai; Radžabai bokšto ginčas; 2000 ir daugiau darbuotojų Jacob Sassoon gamykloje)
- Shekhar Krishnan, *Bombėjaus laikas: laikrodžių darbas kolonijiniame mieste, 1870–1955*
- „Live History India“, *Kai nustatomas laikrodis padalintas subkontinentas* (BT/ST ženklai laikraščiuose; Jimo Masselos citata; Kalkuta 1948 m., Bombėjus 1955 m.)
- Oksfordo ORA, *Laiko politika kolonijiniame Bombėjuje* (Fergussono gandas apie traukinio praleidimą; atsitraukimas 1883 m.)