Madrid

Ar žinojote?

Ispanija nustatė savo laikrodžius į Berlyną ir niekada jų negrįžta

Madride yra daugiau nei 21 400 barų, aptarnaujančių apie 3,4 mln. gyventojų turintį miestą – maždaug 1 baras 159 gyventojams.

Ispanija apskritai yra tankiausia barų šalis Europos Sąjungoje. Priklausomai nuo duomenų rinkinio, nacionalinis skaičius svyruoja nuo vieno baro 169 iki vieno 207 gyventojams. Ispanijos statistikos institutas suskaičiavo 277 539 svetingumo įstaigas, kuriose gyvena 47,3 mln.

Iš to gaunamas palyginimas, kuris labiausiai patinka ispanams: Ispanijoje yra daugiau barų nei ligoninių lovų. Šalyje yra apie 163 437 ligoninių lovos – po vieną 289 žmonėms. Yra baras maždaug kas 170.

Regioniniai skaičiai taip pat nesubalansuoti. Vien Andalūzijoje yra 58 486 įstaigos – daugiau nei Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Airijoje kartu paėmus. Katalonija turi 54 509. Madrido regionas, 36 248.

Apibrėžimo įspėjimas: „baras“ čia skaičiuojamas plačiai, apimantis kavines, ledų parduotuves, restoranus ir cervecerías – visur, kur galite atsisėsti išgerti kavos ar alaus. Vis dėlto tai yra esmė. Ispaniškas baras nėra vakaro vieta. Jame patiekiami skrebučiai su pomidoru aštuntą, bocadillo – vienuoliktą, trijų patiekalų menú del día – po dviejų ir tapas – devintą.

Laikrodis: atveda mus prie to, kodėl Ispanijos diena iš išorės atrodo tokia keista, o kodėl taip nėra.

1940 m. kovo 16 d. Ispanija pasuko savo laikrodžius viena valanda į priekį, kad susilygintų su Berlynu. Pakeitimas buvo apibūdintas kaip laikinas. Ispanija vis dar yra Vidurio Europos laiku, o Madridas yra beveik 4° vakarų ilgumos, o zona sukurta 15-ajam dienovidiniam rytams.

Madridas bėga maždaug 75 minutėmis prieš savo saulę.

Taigi, kai Madrido baras pietauja antrą valandą, o vėl prisipildo devintą, saulė lauke sako vieną valandą ir aštuntą. Tuo metu valgo visi kiti Europoje.

Barai nedirba vėlai. Laikrodis ankstyvas.

Ispanija Grinvičo laiką priėmė 1901 m., o to reikalauja jos geografija. Žemyninė Ispanija yra į vakarus nuo Grinvičo dienovidinio. Pagal ilgumą priklauso Britanijai, Portugalijai ir Marokui.

Tada 1940 m. kovo 16 d., vienuoliktą nakties, Franco pasuko laikrodžių rodykles viena valanda į priekį, kad atitiktų nacistinę Vokietiją. Tai buvo gestas – Ispanija išliko neutrali – ir vyriausybė pareiškė, kad pakeitimas laikui bėgant bus atšauktas.

Tai buvo prieš aštuoniasdešimt šešerius metus. Ispanija vis dar yra Berlyno laiku. Dabar tai yra labiausiai į vakarus nutolusi Europos šalis, veikianti Vidurio Europos laiku, laikrodį dalijanti su Lenkija ir Vengrija. Kanarų salos protingai laikėsi GMT.

Pasekmės nėra subtilios. Tolimuose šiaurės vakaruose esančioje Galicijoje žiemos saulė pateka tik apie devintą ryto – vaikai mokyklos dieną pradeda tamsoje. Ispanijos televizija geriausiu laiku rodoma nuo dešimtos nakties iki vidurnakčio.

O garsusis ispanų grafikas pasirodo visai ne temperamentas. Kaip sako vienas ispanų verslo profesorius: ispanai pietauja 14 val., o vakarieniauja 21 val., tačiau matuojant pagal saulės padėtį, tai yra 13 ir 20 val. Būtent tada, kai valgo likusi Europa. Ispanija nevėluoja. Ispanijos laikrodis bėga greitai, ir visi mandagiai sureguliavo jį tris kartas.

Parlamento komisija rekomendavo grįžti prie GMT 2013 m. Vyriausybė tai dar kartą išnagrinėjo 2016 m. Nieko neįvyko.

Laikrodis: jei tai skamba pažįstamai, turėtų. Buenos Airės daro lygiai tą patį – bėga maždaug penkiasdešimt keturiomis minutėmis prieš savo saulę – ir įgyja lygiai tokią pačią reputaciją, kad valgo vėlai.

Dvi šalys, du žemynai, jokio ryšio tarp jų, vienas identiškas mechanizmas: kažkas pajudino laikrodį, o visa kultūra persirikiavo pagal naują skaičių, o paskui buvo apibūdinta kaip aistringa nakčiai.

Tuo tarpu Portugalija yra už 500 kilometrų į vakarus nuo Madrido ir nuo jo atsilieka viena valanda ir du kartus išbandė Ispanijos susitarimą, kol atsisakė.

Metinė dienos šviesa