Copenhagen

Ar žinojote?

Danijos šaltkalvis praleido savo gyvenimą kurdamas laikrodį su krumpliaračiu, kuris sukasi kartą per 25 753 metus

Kopenhagos gyventojai kasdien nuvažiuoja apie 1,4 mln. kilometrų.

Žemės perimetras yra maždaug 40 000 km. Taigi miestas, kuriame gyvena apie 600 000 žmonių, mina pedalus, prilygstantį trisdešimt penkiems planetos ratams kasdien, o rytoj tai daro dar kartą.

Likę skaičiai išplaukia iš to. Kopenhagoje yra apie 675 000 dviračių ir apie 120 000 automobilių – dviračių skaičius yra daugiau nei 5–1. Kopenhagos centre dviračių yra daugiau nei gyventojų. 62 % Kopenhagos gyventojų į darbą ar mokytis važiuoja dviračiais; 9% vairuoti. Vien tik vienu tiltu, Dronning Louises Bro, per dieną važiuoja iki 36 000 dviratininkų, todėl jis yra vienas judriausių dviračių perėjų.

63 % Danijos parlamento, kuris posėdžiauja miesto viduryje, narių į darbą važiuoja dviračiais.

Visa tai neįvyko greitai, ir tai yra esmė. Kopenhagoje kasmet nuo 1912 m. iki 1969 m. buvo nutiesta mažiausiai vieną mylią dviračių tako. 1975–1985 m. ji nutiesė penkias mylias per metus. 1970 m., kai miestas pirmą kartą pradėjo skaičiuoti, kasdienis eismas buvo 351 133 automobiliai, palyginti su 100 071 dviračiu. 2016 m. skaičius pirmą kartą pasikeitė: 265 700 dviračių, 252 600 automobilių.

Tam prireikė keturiasdešimt šešerių metų kasmet po truputį.

Laikrodis: būtent taip šis miestas pastatė savo garsiausią objektą.

Jensas Olsenas praleido dešimtmečius kurdamas Verdensur, pasaulinį laikrodį Kopenhagos rotušėje – dvylika susietų judesių, 15 448 atskirų dalių, suvyniojamą ranka kartą per savaitę. Greičiausia jo pavara apsisuka kartą per dešimt sekundžių. Lėčiausias jo apsisukimas atlieka vieną apsisukimą kas 25 753 metus, sekdamas Žemės ašies svyravimus.

Olsenas mirė 1945 m., likus dešimčiai metų iki jo pabaigos. Jį 1955 m. įkūrė Danijos karalius ir Olseno anūkė, ir nuo tada jis veikia.

Kopenhaga yra miestas, kuriame patogu naudotis dalykais, kurie turi prasmę tik tada, kai juos nuolat papildysite labai ilgą laiką.

Kai Jensui Olsenui buvo aštuoneri, jis perskaitė danų romaną, kuriame buvo sulaužytas laikrodis. Jam tai trukdė. Jei kas būtų jį pastatęs, kas nors galėtų sutvarkyti. Jis nusprendė, kad jis bus tas žmogus.

Jis mokėsi šaltkalviu, vėliau instrumentų meistru, vėliau laikrodininku. Būdamas dvidešimt penkerių, jis išvyko į Strasbūrą tyrinėti katedros astronominio laikrodžio, grįždamas vėl ir vėl pasidomėdamas, kaip veikia jo funkcijos. Tada jis pradėjo skaičiuoti vieną iš savo.

Jenso Olseno pasaulinis laikrodis – Verdensur – stovi Kopenhagos rotušėje. Jame yra dvylika judesių ir 15 448 atskiros dalys. Jis yra visiškai mechaninis ir turi būti suvyniotas ranka kartą per savaitę.

Jame rodomas Kopenhagos laikas, saulės laikas, laikas aplink pasaulį, saulėtekis ir saulėlydis, sideralinis laikas, amžinasis kalendorius, planetų padėtis ir būsimų Saulės bei Mėnulio užtemimų datos.

Ir tada yra pavaros.

Greičiausias apsisuka vieną kartą kas dešimt sekundžių. Lėčiausias atlieka vieną apsisukimą kas 25 753 metus. Ta pavara seka Žemės ašies precesiją – lėtą svyravimą, kuris per maždaug dvidešimt šešis tūkstantmečius perkelia dangaus šiaurės padėtį. Šiuo metu jis sukasi. Nuo pradžios jis pasislinko apie tris laipsnius.

Olsenas neišgyveno, kol pamatė, kaip jis paleidžiamas. Jis mirė 1945 m. Laikrodis galiausiai buvo paleistas 1955, Danijos karaliaus ir Olseno anūkės. Ant jo antkapio daugiau ar mažiau parašyta: astro-mechanikas, pasaulio laikrodžių gamintojas.

Viena atsitiktinė detalė: planetinis ciferblatas rodo aštuonias planetas. Olsenas savo skaičiavimus baigė prieš tai, kai buvo atrastas Plutonas 1930 m., todėl jis niekada nepasidavė. Septyniasdešimt šešerius metus laikrodis buvo laikomas šiek tiek klaidingu. 2006 m. Tarptautinė astronomų sąjunga perklasifikavo Plutoną ir laikrodis vėl tyliai tapo teisingas.

Laikrodis: Kopenhagoje yra 55,7° šiaurės platumos, o tai sukuria vieną plačiausių dienos šviesos svyravimų šiame sąraše – maždaug septyniolika su puse valandos šviesos vidurvasarį ir vos septynios gruodžio pabaigoje.

Kuri yra tinkama vieta Verdensurui. Virš žemės miestas teka ant saulės, kuri negali apsispręsti. Rotušės viduje pavara, kuri neapsuks pirmąjį pilną apsisukimą iki maždaug 27 700 metų, vis tiek sukasi vieną savaitę po ranka.

Metinė dienos šviesa