Chatham Islands

Ar žinojote?

Šeši šimtai žmonių išrado laiko juostą, o parlamentas ją legalizavo po dvidešimt devynerių metų

1980 m. pasaulyje liko gyvi penki Chatham salos juodieji robinai.

Ne penki šimtai. Penkios. Viskas Mažojoje Mangere saloje, penkiolikos hektarų uoloje, apsuptoje uolų. Tarp jų buvo lygiai viena veislinė patelė, surišta juostele ir vėliau žinoma kaip Old Blue. Rūšis neturėjo kitos ateities.

Jau kurį laiką tai buvo rečiausias paukštis pasaulyje. 1968 m. laukinės gamtos pareigūnai suskaičiavo apie trisdešimt. Iki 1976 m. jų buvo septyni, o Don Mertono Naujosios Zelandijos laukinės gamtos tarnybos komanda perkėlė juos į didesnę Mangere salą – besileidžiančią uolų paviršių su paukščiais rankose – kur buvo pasodinta daugiau nei 100 000 medžių, kad būtų sukurta buveinė. Dar du žuvo.

Rūšį išgelbėjo technika. Kiaušiniai buvo paimti iš lizdo ir kryžminami su Chatham salos tomtits, kurie užaugino jauniklius, o tai paskatino raudonėlį vėl dėti. Komanda taip pat stūmė kiaušinius atgal į lizdų centrą, nes kai kurios patelės turėjo įprotį dėti juos ant krašto, kur jie išriedėjo.

Senasis Mėlynas gyveno trylikos ar keturiolikos metų – tai neįprasta, kai kalbama apie raudonį – ir dingo 1983 ar 1984 m.

Dabar yra apie 350 juodųjų robinų, ir kiekvienas iš jų yra kilęs iš jos. 2022 m. ši rūšis buvo įtraukta iš nykstančių į pažeidžiamų sąrašą.

Taigi Chathamuose gyvena maždaug 600 žmonių ir 350 paukščių, kurie egzistuoja dėl vienos patelės, kuri mirė prieš keturiasdešimt metų. Tai vieta, kur labai mažai žmonių turi įprotį – taip, kaip atsitinka, salos gavo savo laiko juostą.

Maždaug 800 kilometrų į rytus nuo Naujosios Zelandijos Pietų salos, maždaug palei 176-ąjį dienovidinį į vakarus, yra Chatham salos. Nuolatiniai gyventojai: apie 600.

Jie turi savo laiko juostą.

Čatamo standartinis laikas yra UTC+12:45 – keturiasdešimt penkiomis minutėmis lenkia žemyninę Naująją Zelandiją. Vasarą jis tampa UTC+13:45. Tai vienas iš trijų poslinkių Žemėje, kurie baigiasi :45, kiti yra Nepalas UTC+5:45 ir neoficiali zona aplink Euklą Australijoje.

Istorija yra geroji dalis. 1945 m. standartinio laiko aktas nustatė, kad Naujosios Zelandijos laikrodis yra UTC+12. „Chathams“ tiesiog pasuko savo laikrodžius keturiasdešimt penkiomis minutėmis į priekį ir tęsė. Tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Tai tik tai, ką padarė salos.

Parlamentas pasivijo 1974 m., kai Laiko įstatymas oficialiai pripažino kompensaciją, kuri jau buvo kasdien naudojama beveik tris dešimtmečius.

Šeši šimtai žmonių sugalvojo laiko juostą tarpusavyje susitarę, o šalis vėliau ją ratifikavo.

Laikrodis: keturiasdešimt penkios minutės nėra savavališkos. UTC+12:45 atitinka dienovidinį 168°45′ vakarų ilgumos. Chathams yra maždaug 176°30′ vakarų ilgumos, o tai palieka salas maždaug pusvalandžiu anksčiau už savo saulę – arčiau nei visos valandos zona būtų pavykusi bet kuria kryptimi.

Net ir laikrodžio pasikeitimai atlieka poslinkį. Vasaros laikas Chathams prasideda paskutinį rugsėjo sekmadienį 2.45 val. ir baigiasi pirmąjį balandžio sekmadienį 3.45 val. Salos niekada neapsuka nieko.

Ir dėl to, kur jie sėdi, Chathams yra viena iš pirmųjų apgyvendintų vietų Žemėje, kur kiekvieną saulėtekį mato – dėl šio titulo konkuruoja su Kiribačiu, Tonga ir nuo 2011 m. Samoa.

Šeši šimtai žmonių, keturiasdešimt penkios minutės ir nuolatinė vieta pasaulio dienos priešakyje.

Metinė dienos šviesa